Mūsų gimnazijai – 105-eri!

Kiekvienos mokyklos istorija susideda iš daugelio mažesnių istorijų, kurias rašė ir teberašo buvę bei esami mokiniai ir mokytojai. Mūsų Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija jau verčia 105-ąjį savo istorijos puslapį.

Sklaidome gimnazijos veiklos istoriją, tarsi mozaiką dėliojame praeities įvykius. Gimnazija pradėta steigti 1918 metais. Po daugelio sunkumų pamokos gimtąja kalba prasidėjo 1919 m. sausio 9 dieną. Direktoriumi tapo prof. Zigmas Žemaitis. Švenčioniškių ilgai laukta svajonė išsipildė – vaikai galėjo siekti mokslo žinių.

Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, pastate įsikūrė lenkų gimnazija. Lietuvių gimnazijai teko ieškoti naujos buveinės. Ji įsikūrė parapijos namuose, dalis klasių iždinėje. Švenčionių dekanas nupirko 3 ha sklypą, kuriame prasidėjo naujo gimnazijos pastato statyba. 1930 m. mokiniai sėdėjo naujose klasėse.

Okupuotame krašte Lietuvių gimnazija ne kartą buvo uždaryta, dažnai keičiami direktoriai, netvirtinami mokytojai. 1936 m. liepos 10 d. gautas oficialus Lenkijos švietimo institucijos raštas, kuriame teigiama, kad ketinama uždaryti gimnaziją dėl nepakankamo mokymo ir auklėjimo lygio. Nors ir buvo pateikti argumentuoti ir išsamūs atsakymai, rodantys, kad kaltinimai nepagrįsti, vis dėlto gimnazijos uždarymo faktas patvirtintas 1937 m. gegužės 29 d. gautame dokumente.

Gimnazija tęsė veiklą jau po Antrojo pasaulinio karo buvusiose lenkų gimnazijos patalpose. Ji buvo pavadinta Švenčionių pirmąja vidurine mokykla.

Atgimimo laikais švenčioniškiai iškėlė gimnazijos atkūrimo idėją. Atkūrimas vyko dviem etapais: pirmiausia buvo siekiama gauti leidimą kurti gimnazijos klases, o vėliau – siekti gimnazijos statuso. Didelę reikšmę atkūrimui turėjo istorinė gimnazijos praeitis, tradicijos.

1998 m. gegužės mėn. 29 d. Z. Žemaičio vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. 1998 m. lapkričio mėn. įvyko iškilminga gimnazijos inauguracija. Buvo pašventinta gimnazijos vėliava, sukurtas gimnazijos ženklas.

Gimnazija darbais, mokinių rezultatais sukūrė savo sėkmės istoriją. Argi gali būti geresnis padėkos žodis nei atviras mokinio prisipažinimas: „Myliu tave, mano gimnazija. Ačiū tau, kad tu tokia esi – sava ir labai labai artima!“

SU GIMTADIENIU, GIMNAZIJA!!!