Lapkričio 16-oji – Sutartinių diena

Sutartinių pavadinimas kilo iš žodžių „sutarti“, „derėti“. Tai labai senos lietuviškos giesmės, net ne dainomis, o giesmėmis vadinamos, atsiradusios dar iki Lietuvos krikšto. Jos dar vadinamos sutarinėmis, sutarytėmis, sektinėmis, saugėmis, apskritosiomis, paleistinėmis, kapotinėmis, čiūtelėmis, paruginėmis. Tyrinėtojai mano, kad jos labiausiai skambėjo XVI–XIX a. Sutartinės buvo giedamos ne visoje Lietuvoje, tik  Rytų ir Šiaurės Aukštaitijoje. XX a. šios giesmės buvo primirštos, buvo giedama tik viena kita. Mūsų krašte ilgiausiai sutartinės gyvavo Adutiškyje. Profesorė Daiva Račiūnaitė‑Vyčinienė parengė bylą sutartinėms patvirtinti UNESCO globojamu žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru (įgyvendinta 2010 m.). Be sutartinių, šiame ypatingame sąraše puikuojasi tik Dainų šventės, geležiniai kalvystės kryžiai ir šiaudiniai sodai.

Nuo šių metų lapkričio 16 d. Lietuvoje minima sutartinių diena. Šios giesmės atgijo, jos giedamos folkloro festivaliuose, dainų šventėse, net ir šiuolaikinės muzikos koncertuose. Sutartinių motyvai skambėjo ir 2023 metų Eurovizijos konkurse Lietuvai atstovavusios M. Linkytės dainoje. Mūsų gimnazijos etnokultūros būrelis „Etnoženklai“ jau ketvirtus metus gieda sutartines, o lapkričio 16 dieną pirmos pamokos metu į antrojo aukšto vestibiulį išgirsti apie sutartines tarmiškai ir jas pagiedoti kartu per lietuvių kalbos ir muzikos pamokas pakvietė įvairių klasių mokinius, mokytojus, bendruomenės narius. Gera buvo prisiliesti prie labai svarbaus paveldo ir jo išsaugojimo bei pajusti bendrystę sutartinėje.