Koks tas fantastikos pasaulis?

Septintoje klasėje mokiniai per literatūros pamokas susipažįsta su magiškosios fantastikos žanru. Dažnas stereotipas, kad fantastinė literatūra nukelia skaitytoją į žmonijos ateitį, tačiau fantastiniai, arba magiškosios fantastikos, kūriniai kviečia atsigręžti į praeitį, o kūriniuose pateikiamos istorijos dažnai persipina su magijos ir mitologijos elementais. Neretai pagrindu magiškosios fantastikos kūriniui tampa jau egzistuojanti mitinė sistema, protėvių sakmės ir pasakos.

Iš lietuviškų pasakų ir sakmių atėjusios mitologinės būtybės (kaukai, aitvarai, laumės, maumai, kipšai), jų aplinka, su jais susiję daiktai, buities rakandai šiuolaikiniams paaugliams tik keistai, nesuprantamai skambantys žodžiai.

Rugius kirsti, guba, pakulas verpti, pašukos, verpstė, austi drobę, šaudyklė, marška,  gelda (niekotė), kultuvė... Tai tik keli žodžiai iš septintokų literatūros vadovėlyje esančių sakmių. Juos galima tik perskaityti ir pamiršti, o galima pažinti per patirtį. Todėl gegužės 2 dieną 7b, gegužės 7 dieną 7a klasės mokiniams literatūros pamokos vyko Nalšios muziejuje. Etnografijos skyriuje mokiniai apžiūrėjo eksponatus, susijusius su valstiečio, o kartu ir jo sukurtų mitologinių būtybių kasdienybe.

Šiuo metu Nalšios muziejuje veikia spaudinių paroda. Tad mokiniai turėjo progą susipažinti su senąja spauda, kuri buvo platinama ir skaitoma Švenčionių krašte. Pasirodo, kad senuosiuose spaudiniuose irgi galima rasti pasakojimų, susijusių su mitologinėmis būtybėmis.

Apžiūrėję eksponatus, pasiklausę muziejininkės Nadeždos Spiridonovienės pasakojimų, mokiniai pristatė savo sukurtus pasakojimus apie pasirinktos mitologinės būtybės ir šiuolaikinio žmogaus susidūrimą. Pamokos pabaigoje vyko viktorina „Ar pažįsti lietuvių mitines būtybes?“

Taigi norint gerai suprasti, kas slypi po išoriniu fantastikos klodu, pirmiausia reikia sugrįžti prie ištakų – protėvių sakmių ir pasakų.